Knygnešys s


Kaluškevičiaus ir K. Jos sudarytoją Benjaminą Kaluškevičių kalbina Sigitas Birgelis. Birgelis: Kada ir kokiomis aplinkybėmis susidomėjote knygnešių tematika? Kaluškevičius: Susidomėjimas knygnešiais atsirado vaikystėje.

Knygnešių veiklą skatino Didžiosios Lietuvos lietuvių poreikis skaityti gimtąja kalba 19 a. Mažesnė jos dalis Didžiąją Lietuvą pasiekdavo paštu vokais arba buvo pergabenama per Rusijos—Vokietijos imperijų sieną pasienio gyventojų, turėjusių legitimacinius bilietus — terminuotus leidimus sienai pereiti. Dažniausia Didžiosios Lietuvos knygnešiai pereidavo sieną nelegaliai.

Mano senelis Jonas Kaluškevičius buvo knygnešys, sėkmingai darbavęsis Pietų Lietuvoje, buvusioje Seinų apskrityje. Gimęs m. Krikštytas ir sutuoktas Punsko bažnyčioje. Po vedybų m.

Kategorija:Knygnešiai

Būdviečio koplyčios kapelionui Tomui Zubriui pasiūlius, pradėjo gabenti ir platinti draudžiamą lietuvišką spaudą ne tik Rudaminos, bet ir aplinkinėse parapijose. Kas mėnesį, ją parsivežęs, man įteikdavo vieną litą. Tai buvo tarsi vienas iš pasąmonėje tūnojusių įpareigojimų ateičiai ir paskata domėtis knygnešiais.

Senelio pasakojimų ar nutikimų platinant draudžiamą spaudą nebeprisimenu.

  1. Padarė nesėkmę dėl pasirinkimo galimybių
  2. Knygnešio diena – Plokščių mokykla daugiafunkcis centras

Apie juos vėliau papasakojo mano tėtis, jauniausias knygnešio sūnus Leonas. Bet ir jis nebeprisiminė pavardžių ir kitų mane dominančių faktų. Vyriausios senelio dukterys, kurios būtų galėjusios daugiau papasakoti, buvo išvykusios. Viena į JAV, kita — į Latviją.

Kategorijos „Knygnešiai“ straipsniai

Pirmą kartą spaudoje apie senelį Joną paminėta prieškariu — P. Ir tik m. Čia tarp kitų knygnešių paminėjo ir Jono Kaluškevičiaus pavardę.

Žinojau, kad senelis, norėdamas gauti pensiją, privalėjo pateikti gyvenimo aprašymą ir liudininkų pažymas. Bet sovietmečiu okupuotoje Lietuvoje ne visi galėdavo pasinaudoti archyvuose esančiomis knygnešys s, rasti reikiamos informacijos. Net ir mokslininkai istorikai ne viską galėdavo paviešinti, išspausdinti. Nurodė prieškariu parašyto straipsnio autorių.

Apie knygnešius

Tai buvo Būdviečio mokyklos vedėjas, knygnešys s Julius Daugėla. Bet jis dar m. Jo asmeninį archyvą sunaikino trėmėjai.

knygnešys s cpu kriptovaliuta

Daugiau gyvų liudininkų nebuvo. Ką esate apie knygnešius parašę, išleidę? Kas dar likę rankraštyje?

Vienas iš prioritetinių draugijos uždavinių — rinkti ir kaupti duomenis apie visus Lietuvos knygnešius bei daraktorius. Turėjau nemažą kartoteką, kurioje buvau užregistravęs apie 3 knygnešių bei daraktorių pavardžių.

užsidirbti pinigų vienkartinį

Šį darbą palengvino ta aplinkybė, kad dirbau bibliotekoje. Jau buvo knygnešys s vadinamieji bibliotekų spec. Panaudodami sukauptus duomenis, kartu su kraštotyrininke mokytoja Ona Žemaityte-Narkevičiene m. Kartu su Knygnešio draugijos pirmininke Irena Kubiliene m. Šis CD buvo perkeltas knygnešys s į internetą žr. Lietuviškas žodis. Apie kitus leidinius, jų parengimą ir leidybą toliau pasakosiu kaip apie darbą, atliktą kartu su kolega ir bendraautoriumi Kaziu Misiumi.

Misius, kultūros istorikas, paveldo tyrėjas, kraštotyrininkas, jau turėjo nemažą įdirbį.

knygnešys s

Apie knygnešius buvo išspausdinęs nemažai straipsnių. Jame užregistruotos knygnešių bei daraktorių pavardės.

Apie knygnešius – Punsko archyvas

Gavus pritarimą ir paramą žinynas buvo suskaitmenintas ir perkeltas į internetą — www. Spaudos draudimo laikmečio tyrinėjimų nesustabdėme.

Sukaupę pakankamai medžiagos tarp kitko, ir naujų faktųm. Tęsiant paieškas archyvuose ir bibliotekų rankraštynuose pavyko surasti naujų duomenų apie knygnešius ir daraktorius.

Knygoje patikslintos ir papildytos kai kurių knygnešių biografijos. Pateikta naujų, pirmoje knygoje neaprašytų knygnešių bei knygnešys s pavardžių. Knygoje yra ne tik portretinės, knygnešys s ir atmintinų vietų bei paminklų nuotraukos. Lazdijų—Seinų—Punsko krašto knygnešiai ir knygnešys s. Čia aprašyti knygnešiai ir daraktoriai spaudos draudimo metais darbavęsi šiame krašte. Užregistruota apie asmenų, kurie daugiau ar mažiau yra prisidėję prie draudžiamos spaudos platinimo buvusioje Seinų apskrityje.

Pateiksime nemažai knygnešių portretinių ir atmintinų vietų bei paminklų nuotraukų. Rankraštis dar vis papildomas naujais arba patikslintais duomenimis, nuotraukomis.

Knygnešio diena Knygnešiai — tai draudžiamosios lietuvių spaudos ir knygų gabentojai iš Mažosios Lietuvos ir jų platintojai Lietuvoje.

Jau pradėjome ieškoti galinčiųjų paremti leidybą. Knyga susidomėjo ir Lazdijų meras, pažadėjo pagelbėti ją spausdinant.

knygnešys s

Konsultanto ieškosime Punske. Kaip jau minėjau, duomenų apie spaudos draudimo laikmečiu pasidarbavusius žmones rinkimo nesustabdėme.

Jis tebetęsiamas ir po minėtų žinynų išleidimo.

Panevėžio apskrities Naujamiesčio parapijos Garšvių kaime. Ūdrai padedant knygos ir laikraščiai iš Tilžės buvo gabenami į Lietuvos teritoriją 1 nuotr.

Lietuvos archyvuose, bibliotekų rankraštynuose, kraštotyrininkų ir knygnešių ainių asmeniniuose archyvuose buvome uždarbis internete, siunčiant paštininkus knygnešių bei daraktorių autentiškų, spaudoje neskelbtų atsiminimų. Susidarė nemažas pluoštas — per Rūpėjo juos paskelbti.

Pasirinkome tokį būdą, kaip tai atliko prieškario metais P.

Pamokų laikas

To darbo ėmėmės tuoj pat po žinyno antrosios knygos išleidimo — aisiais. Trečią knygnešių atsiminimų tomą jau buvo parengęs akademikas Vytautas Merkys išleistas m.

Rusecko leistų knygų sudarymo principų. Ruošiant atsiminimus tekdavo kai kuriuos faktus, datas, pavardes patikslinti. Atsiminimus rašiusieji ne viską gerai prisimindavo.

Navigacija tarp įrašų

Reikalingų žinių ieškodavome enciklopedijose, žinynuose, archyvuose. Papasakokite apie juos. Pirmiausia norime knygnešys s geresne leidybos kultūra: dailiau sumaketuota, įrišta kietais viršeliais. Kadangi trečiojo tomo formatas buvo mažesnis negu pirmų dviejų, taikėmės prie minėto trečiojo tomo formato.