Teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio


Konstitucinis Teismas nustatė: I Seimas m. Žyminio mokesčio tarifai buvo patvirtinti Vyriausybės m. II Pareiškėjo nuomone, Vyriausybės m.

Keleivių teisės

Be to, teigia pareiškėjas, Vyriausybė, nepagrįstai didindama žyminio mokesčio tarifus, riboja ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą Konstitucijos 46 straipsnio pirmoji dalisžmonių galimybes laisvai pasirinkti verslą Konstitucijos 48 straipsnio pirmoji dalis. Šie Vyriausybės veiksmai sudaro sąlygas monopolizuoti rinką, kadangi smulkūs ir vidutiniai verslininkai yra finansiškai nepajėgūs sumokėti didelių žyminių mokesčių ir todėl užleidžia pelningiausias rinkas stambioms kompanijoms ir monopolijoms pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio trečioji, ketvirtoji ir penktoji dalys.

Pareiškėjas taip pat mano, kad Vyriausybės nustatyti nepagrįstai dideli žyminio mokesčio tarifai riboja konkurenciją, nes jie trukdo steigti naujus ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis. Remdamasis išdėstytais motyvais, pareiškėjas prašo pripažinti, kad Vyriausybės m. III Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir Vyriausybės m. Jos nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja Žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnį, t.

Žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnis nustato, jog žyminis mokestis įskaitomas į biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, atliekanti veiksmus ar išduodanti juridinę galią turinčius dokumentus, už kuriuos imamas šis mokestis, tačiau tai, suinteresuoto asmens atstovės nuomone, nereiškia, kad šis mokestis skiriamas tik žyminį mokestį imančiai įstaigai išlaikyti.

Žyminis mokestis, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai bei kitos įmokos į biudžetą sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas, iš kurių yra išlaikomos visos biudžetinės įstaigos. Suinteresuoto asmens atstovė mano, jog Vyriausybė, nustatydama žyminio mokesčio tarifus, neperėmė Seimo funkcijų ir neviršijo savo kompetencijos, kadangi tai jai yra pavesta įstatymo, todėl ji pati renkasi, pagal kokius kriterijus nustatoma licencijavimo tvarka.

Dėl teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio teiginio, jog Vyriausybė, nepagrįstai teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio žyminio mokesčio tarifus, riboja ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, žmonių galimybes pasirinkti verslą, suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad Vyriausybė nustato didesnį žyminį mokestį tik neskatintinai ar itin pelningai veiklai prekiavimas alkoholiniais gėrimais, loterijų dvejetainiai brokerių forumai, metalų supirkimas ir perdirbimas, komutacinių tarptautinio telefono ryšių paslaugų teikimas, naftos produktų importavimas ir eksportavimas bei kt.

kaip užsidirbti pinigų internete be investicijų. dvejetainių variantų analizės tipai

Kiti žyminio mokesčio tarifai, jos nuomone, yra palyginti nedideli 5, 10, 25,Lt. Suinteresuoto asmens atstovė taip pat mano, jog pareiškėjas, teigdamas, kad žyminio mokesčio tarifai riboja konkurenciją, trukdo steigti naujus ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio pateikti duomenis, pagrįstus tokia teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio subjektų komercinės-ūkinės veiklos ekonomine analize, nes be šių duomenų neįmanoma padaryti išvadų, ar Vyriausybės nustatyti žyminio mokesčio tarifai trukdo steigti naujus ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, ar ne.

dvejetainių opcijų procentas

Teisminio posėdžio metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovai savo teiginius patvirtino. Konstitucinis Teismas konstatuoja: Mokesčiai yra vienas iš seniausių finansinių institutų, naudojamas valstybei reikalingoms pajamoms sukaupti.

II pensijų pakopa

Šiuolaikinės valstybės naudoja ir kitus mokėjimus kaip valstybės biudžeto pajamas. Finansų teisė mokesčius apibrėžia kaip valstybinės valdžios organų nustatytus, privalomus ir individualiai neatlygintinus juridinių ir fizinių asmenų mokėjimus į valstybės savivaldybės biudžetą tam tikrais atvejais — į nebiudžetinius tikslinius fondus nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą. Pagrindinė mokesčių paskirtis — fiskalinė, todėl jie naudojami kaip valstybės iždo, skirto tenkinti visuomenės ir valstybės interesams, pajamų šaltinis.

Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys socialiniai-ekonominiai procesai.

Mokesčių ir teisės naujienos

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę buvo pradėta vykdyti mokesčių sistemos reforma. Jau m. Vėliau, m. Mokesčių įstatymais ir šiuo įstatymu yra sukurta vieninga mokesčių sistema, jungianti visus mokesčius, kitus mokėjimus bei rinkliavas.

Dėl Vyriausybės m.

antakių prekybos aprašymas permės brokeriai

Kad būtų įvertinta, ar Vyriausybė turėjo teisę nustatyti žyminio mokesčio tarifus, reikia išsiaiškinti, kokią vietą valstybės nustatytų valstybės pajamų sistemoje užima žyminis mokestis kaip tokių pajamų mokėjimų teisinė forma ir kuo žyminio mokesčio teisinių santykių turinys skiriasi nuo kitų mokėjimų. Jos detalizuojamos atskiruose įstatymuose.

Konstitucijoje žyminis mokestis neminimas, vadinasi, jis priklauso vienai iš minėtų valstybės biudžeto pajamų teisinių formų. Sugretinus Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkte minimas biudžeto pajamų teisines formas su straipsnio nuostatomis darytina išvada, kad ne visos biudžeto pajamų teisinės formos turi tokią pat teisinę reikšmę bei vienodą teisinį reguliavimą.

Tai reiškia, kad Konstitucijoje yra nustatyta galimybė Seimui įvairiai reguliuoti valstybės biudžeto pajamas atsižvelgiant į jų teisines formas. Žyminis mokestis buvo įvestas m. Iki Žyminio mokesčio įstatymo priėmimo šiuos teisinius santykius reguliavo Vyriausybės m. Žyminis mokestis, nors ir pavadintas mokesčiu, savo esme skiriasi nuo mokesčių tikrąja to žodžio prasme reguliarių mokesčiųkadangi yra tiesiogiai atlygintinio pobūdžio.

Jis mokamas už valstybės institucijų atliekamus veiksmus ir išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus Žyminio mokesčio perka brokerį 1 straipsnis.

{{vm.title}}

Tokie mokėjimai paprastai yra vienkartiniai. Tuo tarpu mokesčiams būdinga tai, kad jie reguliariai mokami nustatytais laiko tarpais ir tiesiogiai nėra atlygintinio pobūdžio, t. Atlygintinumas yra būdingas tokiai valstybės biudžeto pajamų teisinei formai kaip rinkliava. Taigi valstybinės rinkliavos, kaip ir žyminio mokesčio, teisinių santykių bendras turinys yra analogiškas.

Paslaugų planai

Jie skiriasi tik kaip bendroji ir specialioji teisinė kategorija. Be to, žyminis mokestis, kaip ir rinkliava, turi dvišalį pobūdį, t. Todėl valstybinė įstaiga, kaip privalomas šių teisinių santykių subjektas, imanti žyminį mokestį, privalo atlikti atitinkamus veiksmus mokesčio mokėtojo naudai, teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio.

Antra vertus, žyminio mokesčio mokėtojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš valstybės įstaigų, priėmusių mokestį, atlikti atitinkamus veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui. Toks teisinių santykių, atsirandančių sumokant šiuos mokesčius, subjektų teisių ir pareigų abipusis ryšys suteikia joms atlygintinį pobūdį.

Svarbu - teisingai pasirinkti! Rinkis darbo sutartį

Skirtingai nuo reguliarių mokesčių, kurie visada yra privalomi, žyminis mokestis, kaip ir kitos rinkliavos, gali būti privalomas arba savanoriškas. Privalomas rinkliavų pobūdis pasireiškia tuo, kad numatytais atvejais jų nesumokėjus jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau reguliarių mokesčių ir privalomų rinkliavų, taigi ir žyminio mokesčio, mokėjimo pagrindai nevienodi mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui, o privalomų rinkliavų mokėjimo pagrindai yra du: apmokestinamas objektas ir valstybės kompetentingų įstaigų juridiniams ir fiziniams asmenims atlikti veiksmai ar suteiktos paslaugos. Dauguma rinkliavų, kaip ir žyminis mokestis, paprastai yra savanoriški mokėjimai, t. Bet tai nereiškia, kad šis mokestis skiriamas tik jį imančiai įstaigai išlaikyti.

teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio investicijų organizavimo platforma

Žyminis mokestis yra įskaitomas į biudžetą, iš kurio išlaikomos visos biudžetinės įstaigos, taip pat ir šį mokestį imanti įstaiga. Per valstybės biudžetą taip pat perskirstomi finansiniai ištekliai savivaldybių poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima teigti, kad Vyriausybė, nustatydama žyminio mokesčio tarifus, perėmė Seimo funkcijas, nes patį žyminį mokestį įvedė ne Vyriausybė, bet Seimas, išleisdamas Žyminio mokesčio įstatymą.

Šio įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas mokesčio objektas, t. Tai taip pat numatyta Vyriausybės įstatymo 21 straipsnio 2 punkte. Vyriausybė, nustatydama žyminio mokesčio tarifus, įvykdė įstatymo reikalavimą.

Dėl žyminio mokesčio tarifų

Tuo ji nepažeidė Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto nuostatos, kadangi naujų mokesčių ar privalomų mokėjimų neįvedė, o tik nustatė pačius žyminio mokesčio tarifus. Teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio darytina išvada, kad Vyriausybės m. Pareiškėjas savo prašyme teigia, kad Vyriausybė, nustatydama nepagrįstai didelius žyminio mokesčio tarifus, riboja ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, žmonių galimybes laisvai pasirinkti verslą, taip pat kad šie veiksmai sudaro sąlygas monopolizuoti rinką, riboja konkurenciją.

Abi šios nuostatos taip pat siejasi su Konstitucijoje įtvirtintu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu Konstitucijos 29 straipsnio pirmoji dalis ir Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Visos šios konstitucinės nuostatos, viena kitą sąlygodamos, sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą.

Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų, esančių skirtingose padėtyse, kategorijų atžvilgiu.

{{filterContent.facetedTitle}}

Tai taikytina ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nes jie paprastai yra fizinių asmenų susivienijimai Konstitucinio Teismo m. Taigi ir žmogaus teisė laisvai pasirinkti vienas ar kitas darbo bei verslo rūšis gali būti reguliuojama įvairiai. Ši teisė pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais, t. Šie reikalavimai gali būti įvairūs tam tikro išsilavinimo turėjimas, moralinės ir kitos savybės pvz.

Galimybę laisvai pasirinkti verslą taip pat riboja natūralūs reikalavimai, pvz. Žmogus, neturėdamas reikiamų materialinių sąlygų, negalėtų realiai pasinaudoti šia teise. Todėl, pasirinkdamas darbą ir verslą, žmogus jau iš anksto žino, kad jam reikia turėti tam tikrą išsilavinimą ar sumokėti tam tikrus mokesčius, ir pagal savo sugebėjimus bei galimybes nusprendžia, ką jam pasirinkti. Svarbiausia, kad laisvo pasirinkimo galimybė asmeniui nebūtų apribota tiesiogiai, normine tvarka, t.

banginių brokeris kopėčių pasirinkimo strategija

Konkrečiai pats mokesčio ar rinkliavos tarifas neapriboja žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Laikantis nuomonės, jog vienoks ar kitoks mokesčio tarifas riboja žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, galima prieiti prie išvados, kad jau patys mokesčiai, nustatomi atskirų ūkio ar verslo šakos subjektams, apriboja šią žmogaus teisę. Pareiškėjo teiginys, kad nepagrįstai dideli žyminio mokesčio tarifai riboja konkurenciją, nes trukdo steigti naujus ūkio subjektus ir todėl prieštarauja Konkurencijos įstatymo 6 straipsniui, vertintinas tik kaip bendra prielaida, nes ji negrindžiama nustatytais teisiniais konkrečių tarifų taikymo atskiriems ūkio subjektams faktais.

Tuo tarpu vertinti bendrai visų žyminio mokesčio tarifų atskiroms ūkio šakoms skirtingus dydžius kaip ribojančius konkurenciją apskritai reikštų neigimą galimybės reguliuoti teisę į pasirinkimą be papildomo mokesčio veiklą taip, kad būtų atsižvelgiama į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą.

Vyriausybės nustatyti žyminio mokesčio tarifai ribotų konkurenciją, jeigu jie būtų nevienodi tos pačios kategorijos ūkio ar verslo šakos asmenims, t. Vieni asmenys būtų diskriminuojami, o kitiems suteikiamos privilegijos. Tuo tarpu Dvinaris variantas swft nustatė vienodus žyminio mokesčio tarifus visiems tos pačios ūkio ar verslo rūšies subjektams.

Analogiškai vertintinas ir pareiškėjo teiginys, kad tokie Vyriausybės veiksmai sudaro sąlygas monopolizuoti rinką. Žyminio mokesčio tarifų nustatymas pats savaime nereiškia, jog sudaromos sąlygos monopolizuoti rinką, t. Monopolis suprantamas kaip išimtinė asmens, asmenų grupės ar valstybės teisė veikti kurioje nors srityje. Tuo tarpu Vyriausybė, nustatydama skirtingus žyminio mokesčio tarifus atskiroms ūkio ar verslo šakoms, jokiam ūkio subjektui ar asmenų grupei nesuteikė išimtinės teisės veikti atskiroje ūkio ar verslo srityje ir tuo neapribojo ūkinės veiklos laisvės bei iniciatyvos.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vyriausybės m. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio Teismo teisėjai: Algirdas Gailiūnas                              Kęstutis Lapinskas                            Zigmas Levickis Vladas Pavilonis                                Pranas Vytautas Rasimavičius            Stasys Stačiokas Teodora Staugaitienė                         Stasys Šedbaras                                Juozas Žilys.