Variantų rojus neturtingiesiems

Proletarinės revoliucijos klausimas dabar praktiškai darosi aktualus daugelyje valstybių. Todėl reikia pakalbėti apie renegatiškus Kautskio sofizmus ir apie tą faktą, kad Kautskis visiškai išsižadėjo marksizmo. Bet iš pradžių reikia pabrėžti, kad rašančiajam šias eilutes nuo pat karo pradžios daug kartų yra tekę nurodyti, jog Kautskis nutraukė ryšius su marksizmu. Tie straipsniai surinkti Petrogrado Tarybos leidinyje: G.

Zinovjevas ir N. Tai matoma ir iš Plechanovo pavyzdžio. Aiškiais sofizmais iš marksizmo išmetama jo revoliucinė gyvoji dvasia, marksizme pripažįstama visa, išskyrus revoliucines kovos priemones, išskyrus reikalavimą jas skelbti ir ruošti, kaip tik ta linkme auklėti mases.

Kautskis, metais rašęs ištisą knygą apie revoliuciją, Kautskis, metais pasirašęs Bazelio manifestą apie revoliucinį artėjančio karo panaudojimą, dabar visaip teisina ir dailina socialšovinizmą, ir, kaip kad Plechanovas, prisideda prie buržuazijos, kad išjuoktų kiekvieną mintį apie revoliuciją, kiekvieną mėginimą pradėti tiesioginę revoliucinę variantų rojus neturtingiesiems.

Rojaus gyvenimas Espanjolos saloje | patrol.lt

Darbininkų klasė negalės pasiekti savo pasaulinio revoliucinio tikslo, negailestingai nekovodama su šiuo renegatiškumu, silpnabūdiškumu, šliaužiojimu prieš oportunizmą ir neregėtu teoriniu marksizmo suvulgarinimu.

Aš parodžiau, kad Kautskio pateikta imperializmo kritika yra prastesnė net už buržuazinę, miesčionišką jo kritiką. Pagaliau metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį, t. Šios įžanginės pastabos buvo reikalingos, nes jos įrodo, kad Kautskis atvirai buvo mano apkaltintas renegatiškumu gerokai anksčiau, negu bolševikai paėmė valstybės valdžią ir buvo už tai Kautskio pasmerkti.

Tai klausimas, labai svarbus visoms šalims, ypač išsivysčiusioms, ypač kariaujančioms, ypač dabar. Galima neperdedant pasakyti, kad tai yra svarbiausias visos proletariato klasinės kovos klausimas. Todėl reikia jį atidžiai panagrinėti.

Puikiai suprantamas ir taikomas marksizmas! Bet plačiau apie tai vėliau. Čia yra klausimo esmė. Čia yra visa Kautskio brošiūros esmė. Ir tai yra tokia pasibaisėtina teorinė painiava, toks visiškas marksizmo išsižadėjimas, jog Kautskis, reikia pripažinti, yra toli pralenkęs Bernšteiną.

Proletarinė revoliucija ir renegatas Kautskis

Proletariato diktatūros klausimas yra klausimas, kaip proletarinė valstybė vertina buržuazinę valstybę, proletarinė demokratija — buržuazinę demokratiją.

Atrodytų, tai aišku kaip dieną? Bet Kautskis, lyg koks gimnazijos mokytojas, sudžiūvęs bekartodamas istorijos vadovėlius, atkakliai nusigręžia nuo XX amžiaus, atsisuka į XVIII amžių ir šimtąjį kartą, neapsakomai nuobodžiai, daugelyje paragrafų, gromuluoja senus dalykus apie buržuazinės demokratijos požiūrį į absoliutizmą ir viduramžius!

Iš tiesų, tartum miegodamas pliaušinę kramtytų! Juk tai reiškia visiškai nesuprasti dalyko esmės.

Beveik trečdalį brošiūros, 20 puslapių iš 63, mūsų plepys prirašė tauškalų, kurie yra labai malonūs buržuazijai, nes jie dailina buržuazinę demokratiją ir užtušuoja proletarinės revoliucijos klausimą. Kad kaip tik čia glūdi Markso mokslo esmė, tai visiems žinoma.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ir Kautskiui teko, po visų plepalų ne į temą, pacituoti Markso žodžius apie proletariato diktatūrą. Šį laikotarpį atitinka ir politinis pereinamasis laikotarpis, ir šio laikotarpio valstybė negali būti niekas kita, kaip tik revoliucinė proletariato diktatūra. Negalima užmiršti, kad Kautskis moka Marksą beveik atmintinai, kad, sprendžiant iš visų Kautskio rašinių, jo rašomajame stale arba galvoje yra daugybė medinių dėžučių, kuriose visa, kas Markso variantų rojus neturtingiesiems, yra labai tvarkingai suskirstyta, kad būtų patogiausia cituoti.

Kautskis negali nežinoti, kad ir Marksas, ir Engelsas ir laiškuose, ir spausdintuose veikaluose yra kalbėję apie proletariato diktatūrą daug variantų rojus neturtingiesiems, ir prieš Komuną, ir ypač po jos. Kaip paaiškinti tą faktą, kad marksizmo prisiskaitėlis Kautskis taip pasibaisėtinai iškraipė marksizmą?

Jeigu įsigilinsime į filosofinius šio reiškinio pagrindus, tai pamatysime, kad čia paprasčiausiai dialektika pakeičiama eklektizmu ir sofistika.

Naršymo meniu

Kautskis puikiai sugeba šitaip keisti. O kalbėdami praktiškai politiškai, tai variantų rojus neturtingiesiems paprasčiausiu liokajiškumu prieš oportunistus, t. Nuo karo pradžios vis sparčiau progresuodamas, Kautskis tapo tokio meno — būti marksistu žodžiais, buržuazijos liokajumi darbais — virtuozu.

Bet, suprantama, paimtas tiesiogine prasme, šis žodis reiškia taip pat jokiais įstatymais nesuvaržyto vieno atskiro asmens vienvaldystę. Vienvaldystę, kuri skiriasi nuo despotizmo tuo, kad jį įsivaizduojama ne kaip nuolatinis valstybės institutas, o kaip laikina kraštutinumo priemonė. Jis kalbėjo čia ne apie valdymo formą, bet apie būklę, kuri variantų rojus neturtingiesiems turi atsirasti visur, kur proletariatas yra iškovojęs politinę valdžią. Nagrinėti klausimą kaip kam patinka — kiekvieno šventa teisė.

Reikia tiktai skirti rimtą ir dorą klausimo gvildenimą nuo nedoro. Tada klausimas būtų iškeltas aiškiai ir atvirai. Kautskis to nedaro. Jei Kautskis nenori apibrėžti diktatūros sąvokos, tai kam reikėjo pasirinkti variantų rojus neturtingiesiems klausimo nagrinėjimo būdą?

Antra, tai aiškiai neteisinga. Ar ši diktatūra naikino demokratiją tarp vergvaldžių, jiems? Visiems žinoma, kad ne. Tačiau, kad ir koks teisingas būtų šis teiginys, vis tiek tai nėra diktatūros apibrėžimas. Tai ir gramatiškai neteisinga, nes diktatoriauti gali ir saujelė asmenų, ir oligarchija, ir viena klasė, ir t. Toliau Kautskis nurodo, kuo diktatūra skiriasi nuo despotizmo, bet, nors jo teiginys aiškiai neteisingas, čia apie jį nekalbėsime, nes tai visiškai neliečia mus dominančio klausimo.

Nuo proletariato diktatūros apibrėžimo išsisukinėti postringavimais apie despotizmą arba arba didžiausia kvailystė, arba labai satosh kolekcija suktybė.

Iš viso to išeina, kad, ėmęsis kalbėti apie diktatūrą, Kautskis prikalbėjo daug aiškios netiesos, bet jokio apibrėžimo nepateikė! Jis turbūt būtų suradęs arba šitokį, arba iš esmės su juo sutampantį apibrėžimą: Diktatūra yra tiesiogine prievarta pagrįsta, jokių įstatymų nevaržoma valdžia.

Revoliucinė variantų rojus neturtingiesiems diktatūra yra valdžia, iškovota ir palaikoma proletariato prievarta prieš buržuaziją, jokių įstatymų nevaržoma valdžia. Kuo tai galima paaiškinti? Ta liokajiškumo dvasia, kurios yra persiėmę II Internacionalo vadai, tapę paniekos vertais sikofantais, tarnaujančiais buržuazijai. Iš pradžių Kautskis griebėsi suktybės, pareiškė aiškią nesąmonę, kad tiesioginė kriptovaliutos technologija diktatūra prasmė reiškianti vienasmenį diktatorių, o paskui jis — pasirėmęs šia suktybe!

Atlikus tokį apgavikišką fokusą, revoliucija sėkmingai išnyksta! Bet suktybė per daug grubi, ir ji Kautskio neišgelbės. Apie valdymo formą variantų rojus neturtingiesiems čia trigubai kvaila, nes kiekvienas vaikas žino, kad monarchija ir respublikai yra skirtingos valdymo formos. Pagaliau kalbėti apie valdymo formas — reiškia ne tiktai kvailai, bet ir grubiai falsifikuoti Marksą, nes jis aiškių aiškiausiai kalba čia apie valstybės formą arba tipą, o ne apie valdymo formą.

Kautskis turi visa tai užtrinti ir melagingai pavaizduoti, nes tokia jo renegatiška pozicija. Žiūrėkite, kokių niekingų išsisukinėjimų jis griebiasi. Pirmasis išsisukinėjimas. Tai visiems žinomas istorinis ir politinis faktas, ir Kautskiui nepavyks jo falsifikuoti.

Jei Kautskis norėtų rimtai ir sąžiningai samprotauti, jis paklaustų save: ar yra istorinių dėsnių, kurie liestų revoliuciją ir neturėtų jokių išimčių? Atsakymas būtų: ne, tokių dėsnių nėra.

Ar buvo aštuntajame dešimtmetyje kažkas, kas Angliją ir Ameriką darė išimtinai nagrinėjamuoju atžvilgiu? Kiekvienam, bent kiek susipažinusiam su mokslo reikalavimais istorijos klausimų srityje, aišku, kad šį klausimą reikia iškelti.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Neiškelti jo — reiškia falsifikuoti mokslą, reiškia žaisti sofizmais. Kaip tik šių institutų, kaip tik Anglijoje ir Amerikoje, kaip tik XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Marksas parašė savo pastabą, n e b u v o!

O dabar jie ir Anglijoje, ir Amerikoje yra. Kautskiui tenka tiesiog sukčiauti kiekviename žingsnyje, norint pridengti savo renegatiškumą!

Fontanas ant spalvotų bulvaro žymeklių.

Apibrėždamas diktatūrą, Kautskis iš visų jėgų stengėsi nuslėpti nuo skaitytojų pagrindinį šios sąvokos požymį, būtent, revoliucinę prievartą. O dabar tiesa iškilo aikštėn: kalbama apie taikaus ir prievartinio perversmo priešingumą. Čia šuo pakastas.

Visų išsisukinėjimų, sofizmų, suktų falsifikacijų Kautskiui dėl to ir reikia, kad jis galėtų išsižadėti prievartinės revoliucijos, kad pridengtų jos išsižadėjimą, savo perėjimą į liberalinės darbininkų politikos pusę, t. O imperializmas, t. Antrasis išsisukinėjimas. Paryžiaus Variantų rojus neturtingiesiems buvo proletariato diktatūra, o išrinkta ji buvo visuotiniu balsavimu, t.

Neatėmus iš buržuazijos jos rinkiminių teisių, t.